įtepti

įtèpti, į̃tepa, į̃tepė K, NdŽ; Q147, R115, MŽ151, Sut, N 1. tr. įtrinti kokiu tepalu ar šiaip kuo: Sūdas mostimis inteptas SD252. Stebulę išvirinęs gerai su tepalu į̃tepi, ir drūta stovia Jrb. Añtepė sviestu Grv. Antẽpus nereikia kliudyt LKKXIII23(Grv). Smulkios dulkės separatoriuje sugaudomos tepalu įteptais keraminiais žiedais rš. Tada jis įtepa kūdikio galvą ir nuskuta kūdikio plaukus Kel1881,27. Jo batai, tiesa, atrodo įtepti, bet nenublizginti I.Simon. | refl. tr., intr. K: Iš vakaro įsitepė ratus, šėko prisipjovė LzP. | prk.: Sūnus įsìtepė nereikalingą žodį į burną, t. y. įsidėjo J. Nėkumet neįsìtepa nė į lūpas (neprasitaria) End. ║ gydant įtrinti tepalu: Būčiau įtẽpus į akį tos mostelės i būtų pra[ė]ję Jrb. Topelis įtèpt žaizdą, tai tada užgydinėja, užtraukinėja Upn. Paskum įtepti gausiai boro vazelino ir akis aptverti P.Aviž. 2. tr. SD255, Š padaryti nešvarų: Taukais inteptas, taukuotas SD135. Į̃tepiau aš skotertę su taukais J. Rankovė yr įteptà, nebgal beišplauti Rdn. Puodakelis suodžiuosna añteptas JnšM. Durpėm iñtepė Dbč. | refl.: Įsìtepei tu su tepylais J. Labai įsitẽpus skarelė, sunku bus beišskalbti Š. Atejo insitẽpęs suodžiuosan OG412. Kap velnias visas instẽpęs Str. Daugiau insìtepa nei išsiprausia Dv. 3. tr. Kp menk. įrašyti: Nebuvau į knygas į̃teptas, o paėmė į kareivius Šts. 4. tr. Alv prk. įskųsti: Ji ne vieną į̃tepė Gs. Ką išsižiojai – įtèps, i neškis Alvt. 5. refl. prasidėti su kuo, įsitraukti kokią netinkamą veiklą: Neįsitèpk su jais J. Tik ten neįsitèpk J. 6. tr. Šv prk. duoti kyšį: Gerai añtepė, ir šventa – ir nieko neieškojo [nusikaltėlių] Kvr. 7. intr. šnek. uždrožti, suduoti: Įtèpk į nosį, ir žinos pri tavęs daugiau nelįsti Skd. \ tepti; anttepti; aptepti; įtepti; ištepti; nutepti; patepti; pertepti; piesitepti; pratepti; pritepti; sutepti; užtepti